užlaužti

užláužti tr. 1. K ne visai nulaužti, įlaužti: Eidamas per mišką, vis užláužiau, užláužiau šakeles, kad žinočiau kelią atgal Všk. Nagą užláužiau Všk. 2. SD164 laužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galą: Rakštį piršte neužláužk J. Užláužė pašiną (neištraukė, galas liko) Krsn. Traukė ir užlaužė dantį Ar. Lopyta lopyta ir adata ažláužta Tvr. Tu ažláužei [kirvio kotą], tu ir kalvėn eik Sdk. | refl. tr.: Kirsdamas malką, pašiną užsiláužiau Lš. 3. atversti atgal, užlenkti, užsukti: Užlaužė mergelė baltas rankeles ir žodį kalbėjo, gailiai verkdama V.Krėv. Gulėjo jis aukštielninkas, nepatogiai užlaužęs dešinę ranką už nugaros J.Balt. Nespėjo jis nė apsižiūrėti, kaip policininkai stvėrė jį už rankų, užlaužė jas už nugaros ir surišo virvagaliu V.Myk-Put. Ka užláužiau pirštą, tas vaikis pradėm į lubas šoka Vvr. | refl. tr.: Motina verkė, užsiláužus rankas Žln. ║ užversti, atlošti, užriesti: Kareiviai smalsiai stebėjo ją, užlaužusią galvą į dangų rš. Bėris bėga, uodegą užláužęs Plv. Žiūrėk, tas varvalas, nosį užláužęs, vaiposi kaip čemerys Br. Kairysis jos ragas buvo užlaužtas atgal, o paskui nulenktas pažiauniui žemyn, iki pat snukio J.Balt. Kepurės snapelis užláužtas aukštyn pagal madą Ėr. ^ Rėkia kaip ožys užlaužta uodega PPr411. Bėga kaip vilkas, uodegą užlaužęs LTR(Krt). | refl. tr., intr.: Didelis vyras, užsiláužęs (užsivertęs, galvą atmetęs) turi žiūrėti Skr. Kailinių apkaklę užsilaužęs (užsivertęs) BzF134. ║ nulenkti žemyn kampu: Senovės trobos buvo užlaužtais galais Šts. Kai užlaužtas dangtis, tai trobos galo nepūdžia lietus Km. 4. refl. pasisukti, pakrypti: Ties ežeru kelias užsiláužia kairėn Lš. 5. prk. įveikti: Jeigu rytoj tą darbą užláušme, pailsėsme Šd. Bernai susiėmė, ir Jonas lengvai užláužė Petrą Jnš. Daug dar bulvių yra, nelabai irgi rytoj užlaũš (nukas) Mžš. Mūsų [mergaitės] ar (irgi) nebegal užláužt (užmigdyti) Jnš. 6. prk. prispirti, pričiupti: Jūs jį užláužkit, kad pasistengtų Klvr. Galiam užlaužti ir pirminyką (pareikalauti iš jo), kad kelias blogas Pc. Ji džiaugias, kad užláužė po savam (ginčą laimėjo) Skr. | refl.: Užsilaũš (užsispirs) gulėt bent dieną Ds. 7. prk. priversti kur būti, likti: Užláužiau šiandie vaiką namie, nebleidau į mokyklą tokie šaltie Varn. Kas ten tave teip užláužė, ko nepareiti? Plt. Užláužė muni numie jauniejai – turiu numus sergėti Dr. Butelį užláužęs (nugėręs, ant dugno palikęs), davė ir mun gerti Ggr. | refl.: Užsilaužė ans už kertės – nė pasiutęs būdamas ano neišvesi Vvr. 8. užsiausti, užlenkti kur: Kai aš tave užláušu kertė[je], tai tu savo kelmą išmanysi! Vvr. | prk.: Kad juos užlauš (pareikalaus atsakomybės), tai aš jau trauksiuos Pn. 9. prk. apleisti, paversti laužu: Šiandiej, kaip tyčia, svečių prigužėjo, o gryčia užlaužta Vžns. | refl.: Gyvena diedas su boba ažsiláužę kaip kokiam lauže Ds.

◊ añtakius užláužti būti piktam, susiraukti: Ka patraukiau tą stiklinę ántakius užláužusi Vkš.

nósį užláužti didžiuotis, puikauti: Jos nósis užláužusios vaikščio[ja] Stak. Tai mergos: nosis užlaužusios, mandrume prapuolusios Stak.

šìrdį užláužti palenkti save, prisiversti pamilti: Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti Žem. Bet užlaužk gi tu dabar širdį bent tam kartui Vaižg. Kaip reik šìrdį tą užláužti, kad ir į ano pusę negaliu paveizėti Krš.

širdìs užláužia nešlykštu: Kam širdis užlaužia valgyti, tas lai valgai rš. Kopūstai puode gražiai atrodo, bet širdis neužlaužia Jnš. Neužlaũš man širdìs taip daryti Žg.

\ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti